Susicukravo medus? Kodėl?
Atėjo ruduo ir kai kurie iš Jūsų jau pastebėjo, kad dar visai neseniai pirktas skystas medus 
po truputį pradeda drumstis, darosi tirštesnis, o gal jau ir visai sukietėjo. Kaip sakoma – „susicukravo“. Kodėl?
Pirmas patarimas: niekada nevartokite žodžio „cukruojasi“, kai kalbate apie medų. Jeigu tai išgirs bičiuliai tikrai nepraleis progos pasišaipyti, kad „vietoje medaus nusipirkote cukraus sirupo, užtai ir cukruojasi…“. Tam reikalui geriau vartoti žodį „kristalizuojasi“, tada neprisikabins ne tik bitininkai, bet ir fizikai ar chemikai.
Taigi, kodėl vis tik tas medus kristalizuojasi? Medaus pagrindinės sudedamosios dalys – gliukozė ir fruktozė. Gliukozė linkusi greitai kristalizuotis (pamenate kas atsitikdavo, kai vaikystėje į druskos tirpalą įmerkdavote siūlą?), na, o fruktozė išlieka skysta ilgiau. Tačiau, manau, kad ne šie virsmai iš tikrųjų domina medaus valgytojus. Turbūt įdomiau kodėl tas medus kristalizuojasi skirtingai ir (svarbiausias klausimas!) ar tas susikristalizavęs medus mažiau vertingas už skystą.
Kodėl medus kristalizuojasi skirtingai?
Taigi, pirmiausiai – nuo ko priklauso kristalų struktūra ir kristalizavimosi greitis? Iš esmės tai priklauso nuo augalų, iš kurių suneštas nektaras ir nuo medaus laikymo sąlygų. Literatūroje rašoma, kad greičiau kristalizuotis linkęs kryžmažiedžių augalų medus. Štai kodėl pirmasis pavasarinis medus dažniausiai sukietėja jau per pirmas dvi savaites, o rudeninis, išlieka skystas gerokai ilgiau. Kitas svarbus veiksnys – medaus laikymo sąlygos. Vėlgi, literatūroje galima rasti teiginių, kad vėsiose patalpose medus kristalizuojasi greičiau, o šiltose lėčiau. Nenorėčiau ginčytis, bet šią vasarą per karščius dalis medaus stovėjo rūsyje, o dalis apie savaitę pragulėjo automobilio bagažinėje. Tas, kuris stovėjo vėsiai šiuo atveju išliko skystas gerokai ilgiau. Mano paties pastebėjimai rodo, kad norint išlaikyti medų skystą kuo ilgiau, svarbu, kad jis stovėtų pakankamai šiltoje, bet ne karštoje patalpoje, tamsoje, o temperatūra turi kuo mažiau kisti. Mano įsitikinimu būtent dideli temperatūros svyravimai ir pagreitina kristalizacijos procesą.
Na, ir pabaigai apie kristalizavimosi įtaką medaus kokybei. Aš pats, žinoma, tyrimų neatlikau ir, greičiausiai, niekada neturėsiu tam sąlygų, todėl tenka pasikliauti kitų atliktais tyrimais. O šioje srityje kol kas visi vieningi – susikristalizavęs medus kokybe nei kiek nenusileidžia skystam medui. Čia norėčiau prisiminti jau anksčiau minėtą frazę, kad geriausiais medus tas, kuris Jums patinka. Asmeniškai man medaus struktūra sudaro pusę „skonio“. Prisipažinsiu, nesu visai „tradicinis“, nes nedievinu šviežio, skysto medaus. Tikriausiai todėl, kad nemoku tvarkingai jo valgyti: visur privarvinu, išterlioju stiklainį, išsiterlioju pats ir tenka bėgti praustis. Po to dar ir virtuvę šveisti… Skaniausias man toks medus, kuris jau gerokai pasikristalizavęs, tačiau kristalai dar nesusijungę ir plūduriuoja skystoje terpėje. Neblogai vertinu ir visiškai sukietėjusį medų. Tokį, kurį tenka peiliu pjauti, arba net atskelti.
Ar susikristalizavęs medus prastesnis už skystą?
Vis tik reikia pripažinti, kad daugumas medaus vartotojų neabejotinai geriau vertina skystą medų ir mažiau mėgsta kietą. Tai suprantama – skystas medus asocijuojasi su pačiu šviežiausiu medumi. Ir tai, dažniausiai, tiesa. Tačiau, jausdamas nepelnytą susikristalizavusio medaus nuvertinimą, šiek tiek jį paremsiu keliais teiginiais:
-Skystas medus išlieka tik neilgą laiką, o sukietėjęs nebesikeičia ilgai, ilgai. Ar tai nereiškia, kad skystas medus vis dar yra brendimo stadijoje?
-Skystas medus kartais pradeda rūgti. Išskirtiniais atvejais tai gali įvykti ir su susikristalizavusiu medumi, tačiau labai labai retai.
-Tik susikristalizavęs medus atskleidžia visą savo kvapų gamą, kuri vėliau jau nebekinta.
-Skysto medaus poreikis nulėmė tai, kad kai kurie nesąžiningi pardavėjai medų pakaitina. Dėl to medus ilgą laiką išlieka skystas, tačiau praranda beveik visas gerąsias medaus savybes, išskyrus vieną – saldumą. Todėl, iš „įtartinų“ pardavėjų nerizikuočiau pirkti skysto medaus. Tiesa, patys bitininkai tuo dažniausiai neužsiima.
Taigi, pasikartosiu: geriausias patarėjas – Jūsų liežuvis. Koks medus patinka tokį ir valgykite!