Sugalvojome šįmet sudalyvauti Vilniaus Kaziuko mugėje. Pirmą kartą būsime kitapus prekystalio, negu paprastai. Tiesą pasakius, bandysime būti toje pusėje kur ir Jūs – prekystalis bet kokiu atveju kažkokia kliūtis, kuri nėra gera, jei su žmonėmis norisi pabendrauti. O būtent to ir norime. Gal nuskambės šiek tiek banaliai ar paikai, bet tikrai į šį renginį žiūrime ne kaip į komercinį, o daugiau socialinį-švietėjišką. Jei pasiryšite iki mūsų ateiti, geriau jau nenupirkite stiklainiuko medaus, bet paklauskite, kas seniai neduoda ramybės. Pvz., ar daug dedame cukraus į medų, arba per kurį galą bitė išleidžia atsineštą nektarą į korį… 🙂
Pažadame, kad bus degustacija. Galėsite (ir privalėsite) paragauti įvairių rūšių medaus. Kad nesušaltume, greičiausiai susiorganizuosime arbatos, kuria mielai pasidalinsime ir su Jumis. Mūsų baltosios palapinės vieta yra K140. Tiesa, nežinau, ar kažkaip tos vietos bus sužymėtos, todėl pridedu ir žemėlapį.
Čia bus prekiaujama ir paprastu medumi, ir medumi su prieskoniais. Ateiti tikrai verta, nes tai bus pirmoji galimybė paragauti VISŲ skonių medaus, pabendrauti, pasijuokti ir pasikrauti energijos ilgai kelionei palei Kaziuko prekystalius.
Kaziuko mugė 2018 – ką verta pamatyti ir kur eiti?
Beje, nepraleisiu progos pasidalinti Kaziuko užkulisiais. Esu aplankęs daugybę Kaziukų ir visada mano maršrutas eidavo arba Pilies gatve iki Rotušės, arba Gedimino prospektu iki Seimo. Na, kartais užsukdavau į Maironio gatvę. Dabar gi, užsiregistravęs pirmą registracijos dieną ir gavęs vietą pačiame maršruto galiuke supratau vieną tiesą, kuri, galbūt, bus įdomi ir Jums. Taigi, tos pagrindinės gatvės, kuriose visada lankydavausi (įtariu, tą darote ir Jūs) pirmiausiai skirtos tautinio, kultūrinio, kulinarinio ir dar bala žino kokio paveldo puoselėtojams. Mano primityviu supratimu tai reiškia, kad ten stovi žmonės, susitvarkę tam tikrus popierius, kurie kainuoja konkrečius pinigus… Todėl dabar nebesistebėsiu, kodėl Kaziuke vis dar prekiaujama plastmasiniais kiniškais tautinio paveldo žaislais, kodėl kai kurios prekės kartojasi kas 10 ar 20 palapinių. Ir visiškai nebesistebėsiu, kodėl seneliukas, į Gedimino prospektą atsinešęs savo rankomis išdrožtų kreivų šleivų medinių žaisliukų, mandagiai išprašomas lauk… Supratau, kad norint pamatyti kažką naujo, neįprasto, nematyto, netikėto reikia eiti būtent į tuos Kaziuko galiukus – Tymo kvartalą, Gedimino prospektą už Seimo. Ten galima rasti tai, ko nėra niekur kitur, kaip tik Kaziuke.
Taigi, jei nuspręsite Rotušės aikštėje pasėdėti prie šimtametrinio stalo, o po to norėsite nueiti prie Katedros, nesigrūskite Pilies gatve, palikite ją Vilniaus svečiams, o patys geriau pasukite žemyn, link Vilnelės. Gal kaip tik ten Jūsų laukia perliukas, kurio seniai ieškojote arba kurio net nesitikėjote rasti. O gal ten ir mus sutiksite. Kas žino…
Visiems gražaus savaitgalio ir geros nuotaikos Kaziuke!